Tvenkininė žuvininkystė – specifinė ir labai savita žemės ūkio šaka. Visapusiškas šios šakos pakilimas prasidėjo dar XVI a. Tuo laikmečiu ši žemės ūkio šaka pirmiausia išsivystė Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje. Palaipsniui šių šalių patyrimą perėmė ir Lietuvos dvarininkija. Tvenkininė žuvininkystė daugiausia plėtota Vilniaus krašte ir Žemaitijoje. Žemaitijoje labiausiai žuvininkystė plėtota Kurtuvėnų ir Šilo Pavėžupio dvaruose. Iš istorinės medžiagos žinoma, kad keturi dideli ir keli mažesni tvenkiniai Kurtuvėnuose buvo įrengti 1592 m. 1936 m.  Kurtuvėnuose jau buvo įrengta 50 tvenkinių, užėmusių apie 200 ha plotą. Pasirodo, kad Kurtuvėnų dvaro savininkas S.Pliateris žuvininkystės amato išmoko iš garsaus to meto žuvininko Mykolo Girdvainio, jis buvo jo mokinys. Pats M.Girdvainis savo žmonos žemėje Išlynų dvarelyje prie Stulgių, netoli kelmės, vedė šeimos tvenkinių ūkį. Artimiausias S.Pliaterio škio kaimynas, su kuriuo bendradarbiavo, tarėsi žuvininkystės klausimais, buvo Šilo Pavėžupio dvaro savininkas Stasys Putvinskis. S.Putvinskis buvo didelis karpių auginimo tvenkiniuose entuziastas ir propaguotojas, aprašydavęs karpių auginimo pasiekimus savo ūkyje, tobulinęs karpių auginimo technologiją ir ruošęs išleisti karpių auginimo vadovėlį.

Šilo Pavėžupio dvare karpių auginimas duodavo didžiausią pelną – didesnį nei grūdai ar pienas.

Laikotarpiu prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir tarpukariu tvenkininė žuvininkystė buvo gerokai išplėsta. Tačiau karo laiku ir tuoj po Antrojo pasaulinio karo buvo gerokai apleista.

Sovietmečiu tvenkininės žuvininkystės esminės plėtros pradžia reikėtų laikyti 1958 metus, kai buvo įsteigta vidaus vandenų eksploatacijos valdyba prie Liaudies ūkio tarybos.

Iš pradžių pradėti renovuoti jau buvę tvenkiniai. Nuo 1962 m. pradėti projektuoti ir statyti nauji tvenkiniai. Iki 1990 m. buvo įrengta apie 12000 hektarų tvenkinių ploto. Šiuo metu žuvų auginimui eksploatuojama apie 9000  hektarų tvenkinių.
Likusi dalis įrengtų tvenkinių dėl įvairių priežasčių nenaudojama. 2015 m. buvo parduota 4157 tonos tvenkiniuose išaugintų žuvų.

Akvakultūros įmonės su visa infrastruktūra buvo sukurtos siekiant vienintelio tikslo – ekonominės naudos. Tuo būdu visokeriopai buvo skatinamas intensyvus ūkininkavimo būdas, didinantis įmonių pelningumą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad žmogaus sukurtos seklių vandenų sistemos yra taip pat patrauklios ir daugeliui paukščių. Tačiau šios buveinės egzistuoja tik kol tvenkiniuose vykdoma ūkinė veikla, todėl bet kokie veiklos pasikeitimai, jau nekalbant apie visišką veiklos nutraukimą dėl įmonės bankroto, iššaukia ir reikšmingus buveinių pasikeitimus, kurie nulemia žymius ornitologinius pokyčius. Mūsų bendrovė sėkmingai vykdo ūkinę veiklą ir yra atvira visiems gamtos ir paukščių mylėtojams. Mes su malonumu priimame mokslininkus, studentus, mokinius, turistus, ornitologus. Mūsų tvenkiniuose dažni svečiai yra fotomenininkai.  Daug gražių nuotraukų, padarytų mūsų tvenkiniuose, puošia fotoalbumus. Na, o garsiausia nuotrauka „Nebylus šauksmas“, kurios autorius Marius Čepulis, buvo nominuota metų fotonuotrauka.